Pavasarinė saulė dūrė į nugarą. Tiesiai pro žaliuzes. Darbo diena artėjo į pabaigą, ji atsistojo, apsivilko paltuką ir išėjo. Į platų pasaulį kur niekas nežino iš anksto kas bus.
Nusprendė.
Ir paliko vyrą. Taip kaip iš darbo išėjo taip ir paliko. Su aukštakulniais,netikrų perlų karoliukais ir sidabriniais auskariukais.
Cyk-cyk-cyk... Nukaukšėjo. Pirmiausia į kavinę. Nes pyragaitis, toks plikytas , su šokoladu ir varškės kremu. Lėkštelėje šalia mažyčio Espresso. Už staliuko prie lango su vaizdu į aikštę.
O kaip be grožio? Kirpykla, manikiūras ir kt. Pagal pilną programą. Jeigu grožis gali išgelbėti pasaulį, nieko tam negali gailėti.
Toliau, reikia kažko laimei. Cyk-cyk-cyk...Laimei pilnai pakako trečdalio atlyginimo vertės Lauren Ralph Lauren rankinės. Aikštę pirmyn- atgal keturis kartus perėjo. Sulaukė pavydžių moterų žvilgsnių ir vieno komplimento. Nuo kažkokio ten. Savivertė išaugo kaip pavasarinės saulės sušildytas daigelis.
Sielą prašėsi savo dalies. Nusipirko bilietus į teatrą. Iki spektaklio dar daug laiko. Nusipirko bandelę, pavaikštinėjo krantine, paskaičiavo bangelės, palesino antytės.
Cyk-cyk-cyk.. pusvalandis iki spektaklio pradžios. Pasimėgauti paveikslais. Pasimėgavo.
Žiūrėjo vaidinimą. Pasidėjusi biustą ant atlošo. Dūsavo ir ašarojo. Spektaklis kilstelėjo jos sielą iki dar nepatirtų aukštumų. Pabaigoje , lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė suvokimas.
Pražus. Be jokios abejonės jos Gedutis be jos pražus. Pames akinius, neberas šaldytuve kotletų, o tada , gal net patrauks į politiką.
Bus išrinktas į seimą, tada iš abejotinos kilmės pajamų įsigys nekilnojamojo turto ir meilužių.
Reikia tai sustabdyti.
Ir ji grįžo. Tiksliau dar tik grįžinėjo, kulniukai tik cyk-cyk-cyk, cyk-cyk-cyk.. , atplėšė namų duris, įpuolė į vidų, o ten jos Gedutis , tais pačiais palaikiais treningais, akiniai ant kaktos. Ji prišoko prie jo , grąžino akinius ant nosies, apsikabino , prisispaudė ir ištarė "sugrįžau"
Vyras pasakė kad jos kudlos gražios. Mat jis nebuvo pastebėjęs kad buvo paliktas.
Paskui jis pakvietė ją prie užtiesto šventine Velykine staltiese stalo, ant kurio buvo pamerkta akcijos metu Maximoje pirktų tulpių ir pašildė mikrobangėje kotletus.
Po to jie gėrė aviečių arbatą , ji pasakojo jam apie spektaklį ir verkė, o jis popieriniu rankšluosčiu šluostė jos ašaras.
Gyvenimas kupinas netikėčiausių posūkių, už kurių mūsų laukia daug gerų dalykų, jei tik peržengiame per savas ambicijas ir priimame vieni kitus tokius kokie esame, netobulus, bet taip artimai žmogiškus.
Su gražia pavasario švente, mergaitės . Šiandien kaip tik tą diena kai visos moterys - mergaitės. Išlikite jomis visada , su savo vaikišku užsispyrimu, audringu emocionalumas, moteriška logika , likite savimi, pritrenkite aplinkinius savo asmenybės originalumu! Būkite sveikos, gražios, žydinčios.
Ir nors iki rytdienos atidėkite visus pasaulio gelbėjimo planus.
/Alfonsas Narkevičius/
